Kelionė prasidėjo.

Kelionė prasidėjo. Tai būna įdomiausias jausmas. Tuomet supranti, kad daugiau nebematysi naminio maisto, galėsi šnekėti lietuviškai tik pats su savim (arba trūkčiojančiu skypu) ir prieš akis laukia neaprėpiami neištirti toliai. Labai džiugino, kad visą kelionės mantą susikroviau į 18 kilogramų. Nieko nereikalingo. Eini, ir viską nešiesi su savim. Net neslėgia. 

Po šilto mamos, tetos ir Augusto išlydėjimo pasukau Rygos link. Važiavau autobusu, tokiu pat maršrutu, kaip kad važiuočiau į kaimą. Tik šį kart kaimo stotelę pravažiavom nesustoję. Ryga man atsocijuojasi su miegojimu viena pramerkta akim ir dalinai lietuviška kultūra. Tokie įspūdžiai kas kart laukia Rygos oro uoste. Toliau sekė Maskva. Pirmasis akcentas- nublukusi stiuardesės uniforma su blizgančia ir ryškiai raudona emblema. Joje- sukryžiuotas kūjis su pjautuvu. Kažkodėl tikėjaus, kad tokios emblemos jau išėjo iš galiojimo. O jos šmėžavo ant kas antro kampo..

Trumpa pažintis su Sheremetyevo oro uostu. Nustebino puikiai oro uostą užvaldžiusi Winstone reklama. Kas 15 metrų visose laukiamosiose salėse, ant kiekvieno praėjimo pastatytas didelis apvalus Winstone stendas, aplink kurį sustoję po kelis auksaburnius auksarankius ruselius traukia savo cigaretes. Rezultatas- visas (uždaras) oro uostas skendi rūkalų dūmuose. Po septynių valandų sėdėjimo tokioje salėje jautiesi kaip tas kaubojus iš reklamos..

Tada vėl skrydis. Rusiškas lėktuvas. Šalia kortomis lošiantys keli naujieji rusai. Lipnia juosta apklijuota priešais esanti keleivio kėdė. Aštuonios su puse valandos neramaus miego ir jau Šanchajus.

Vietinis laikas 00.05, viskas uždaryta. Bandau išsikeisti pinigų, bet jokie bankomatai neveikia. Metro uždarytas. Taksistai nešneka angliškai. Šiaip ne taip nusiperku arbatos ir pralaukiu iki ryto. Rytojaus diena bus geresnė..